Strėva

Strėva (įrašai)

Strėvos upė jungia Kaišiadorių rajono, Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybes.

Strėva išteka iš Būdkų pelkės Gubiškių kaime Trakų rajone (54.596101, 24.605322). Nors įvairiuose šaltiniuose pateikiamos labai skirtingos ištakų versijos bei pačios upės ilgis – nuo 73 iki 81 kilometro. Pirmasis labai gražus, spindintis ežeriukas Strėvos kelyje – Akis.

Vėliau upė pasileidžia per Strėvytės, Babruko (Senkiškės), Šamuko, Drabužio, Spindžiuko, Spindžiaus, Stankos ežerus.

Toliau Strėvos kelyje – ilgas Bagdononių tvenkinys ir mažoji hidroelektrinė (1960 m. statyta, 90 kW galios). Miškais upė atvingiuoja į ilgą Nestrėvančio ežerą. Po jo įteka į Semeliškių malūno tvenkinuką, kuris įrengtas 1932 m., kai buvo pastatytas vandens malūnas. (Vėliau, 2001 m. čia buvo pastatyta ir mažoji 30 kW elektrinė).

Vingiais vingeliais Strėva atkeliauja į plačiuosius vandenis – didįjį Elektrėnų tvenkinį ir patenka į Lietuvos elektrinės „kalėjimą“, kur natūralios tėkmės laisvė patenka į rimtus pančius. Kanalu upė nukreipta tekėti šalia Ilgio (Ilgės) ežero.

Toliau vėl laisvai pasismaginus tarp skardžių, atkeliauja iki Pastrėvio HE tvenkinio ir Pastrėvio (Bačkonių) elektrinės užtvankos. Pirmoji Pastrėvio HE statyta 1955 m. Antroji – 1997 m. (320 kW).

Keletą kilometrų iki Žiežmarių ir už jų Strėva teka gana tiesiai, vingių mažai. Vėliau vėl atgyja, tačiau neilgam – vėl ją sustabdo Bublių tvenkinys. Čia 1999 m. įrengta Bublių HE (450 kW).

Gražiais miškais ir kaimeliais Strėva , po truputį platėdama, ties Kruonio HAE pasiekia Kauno marias. Čia Strėvos kelionė baigta. Tačiau mums ji nesibaigia, nes keliausime ja dar ir dar, susipažinsime su aplinkui esančiomis įdomybėmis, o taip pat šioje svetainėje rasite pažintinės informacijos apie Kaišiadorių r., Elektrėnų ir Trakų savivaldybes, kurias ir jungia Strėva.

Strėvos kelias
Ieškoti