Nors Semeliškėse sustojome tik trumpam, tačiau vaikščiojom pusantros valandos ir supratome, kad kitą kartą čia sugrįšime su didesniu laiko rezervu. Puikus miestelis ieškantiems ramybės, autentiškų pastatų įvairovės, gamtos ir istorijos.
Gražiai tvarkomos sodybos, senove dvelkiantys kiemeliai, namukai. O kiek džiaugsmo suteikė patys gražiausi rudens medžiai – ryškieji klevai. Ne veltui spalvingas klevo lapas puošia ir Semeliškių užrašą prie autobusų stotelės.
Apėjome tik mažąjį ratą gatvelėmis aplink Semeliškių malūno tvenkinį. Kitą kartą būtinai reikės nukeliauti iki Nestrėvančio ežero.
Įdomu tai, kad vaikštant Semeliškių miestelyje Strėvos upę galima kirsti net keturiose skirtingose vietose.
